- kapčius
- ×kãpčius (brus. кaпeц, l. kopiec) sm. (2) 1. K, M, Brž, Sml, Vlkv, Rs sukastas žemės kauburys (kaupas) lauko ribai, ežiai, sienai pažymėti, ežiaženklis, erekys: Ėjo visą dieną, daug kartų sėsdamas pasilsėti ant nurudusia žole apžėlusių kapčių A.Vencl. Jie savo širdyse išgyveno visas laikotarpio sąžinės kovas, pastatydami prieš žemiškąjį turtą, prieš laukų kapčius žmogiškąjį sąmoningumą K.Kors. Supyliau kapčių gale sklypo Dl. Vienasėdžiais kai dalijomės, tai, regėjos, kãpčius amžinus pilam Dgl. Matininkas sukasė dvylika kapčių Lš. Apie Palias kapčius kasa Dkš. ^ Stovi kaip šuo ant kãpčiaus Grš. 2. Srv krūva daržovių (šakniavaisių), apskleista šiaudais ir apmesta (apipilta) storai žemėmis, kad žiemą daržovės nesušaltų, kauburys: Apmesk storai kapčiùs, kad bulbės nepašaltų Krš. Šią žiemą bulvės kãpčiuo[je] sušuto Slnt. Ar kapčių atkasėt? Sv. Ar jau išėmėt bul'bas iš kãpčiaus? Slm. Kãpčiuje sušuto bulbės J. Mes penkis kapčiùs pripylėm runkelių Btg. I kãpčiuo[je] bulvės apejo vandeniu Slnt. Šiais metais bulves supylėme į kãpčių Vl. Atnešk bul'bų iš kãpčiaus! Vb. 3. skruzdėlynas: Jauti iš juodo kapčiaus skruzdėlyno kvapą A.Baran. Ant savo kapčių [skruzdėlės] neša ir velka, draugėn subėga didelė talka BM432. 4. kurmiarausis: Visas pabalys kurmių kapčiais išknistas Lš.
Dictionary of the Lithuanian Language.